Visi mes galvojam kad žinome tiesą
Kiekvienas galvoja kad klysta kiti
Kiekvienas save paliekame vieną
Kiekvienas vis bandom kažkuo išsiskirt

Neprisipažinsim kad virtom į masę
Į visumą pilką iš tų kas keisti
Ar mes iš metalo ar mes iš plastmasės
Visi mes tik žaidžiam kad esam tikri

Mes džiaugtis nemokam
Nes viską jau matėm
Mes norim gyventi naujau ir naujau
Mes vienas kitam pavirtome daiktu
Ir turim viens kita kaskart vis trumpiau

Kažkas paglostys tavo plaukus
Kažkas pažiurės į tavo akis
Kažkas apsidžiaugs dienos sulaukę
Kažkam ryte nesibaigs naktis