Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus
Kai kyla saulė virš kalnų, kol tyliai miegi tu
Tu pasaka mano, kurioj nebėra apgaulės
Ir neregi mano iš saulės karštų spindulių

Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją
Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių
Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas
Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo saldžių


Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus
Kai kyla saulė virš kalnų, kol tyliai miegi tu
Tu pasaka mano, kurioj nebėra apgaulės
Ir neregi mano iš saulės karštų spindulių

Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją
Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių
Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas
Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo švelnių



Brendu aš svajonėm, mintim šiltom aukso kopom
Į dangų baltais minkštais debesų patalais
Aš taip gyvenu, nes kitaip gyventi nemoku
Ir noriu tik vieno, kad liktum kartu amžinai
Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją
Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių
Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas
Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo švelnių