[1 posmas]
Rožei reikia mėnulio akių
Kad žiūrėtų į ją visą naktį
Nors nelies jis lūpų svaigių
Ji negali mėnulio netekti
Ji negali gyvent be liepsnos
Be mėnulio nakties ir ilgesio švento
O jos žiedą mėnulis sapnuos
Tik sapne susitikt jiems lemta

[Priedainis]
Rožei reikia mėnulio
Jo šviesa amžina
Ir viltis amžina
Rožei reikia mėnulio
Kad nežeistų širdies
Praradimas
Kad nežeistų

[2 posmas]
Ji pamiršo ir vėjo žodžius
Saulės spindulį, glostantį širdį
Rožė laukia nusisegus spyglius
Tik mėnulį ji mato ir girdi

[Priedainis]
Rožei reikia mėnulio
Jo šviesa amžina
Ir viltis amžina
Rožei reikia mėnulio
Kad nežeistų širdies
Praradimas
Kad nežeistų