Kai žvaigždė erdvėje numiršta
Jos šviesa dar ilgus metus
Liejas žemėn per tamsą tirštą
Lyg sidabro šaltas lietus
Lyg sidabro šaltas lietus

Šviesoje jos stiebias į dangų
Medžiai, žolės, šnara vanduo
Ir bučiojas kažkas po langu
Arba skęsta pievų žieduos

Aš norėčiau, kad, širdžiai mirštant (aš norėčiau)
Kai užšals krūtinėje daina
Per voratinklį metų tirštą
Nors daina ši girdėtųs mana

Ir jau niekas žvaigždės neklausia
Ar gyva ji, ar negyva
Įsisukus į šviesą blausią
Žemė sukas orbita sava

Aš norėčiau, kad, širdžiai mirštant
Kai užšals krūtinėje daina
Per voratinklį metų tirštą
Nors daina ši girdėtųs mana