[1 posmas]
Bičių miego pilni aviliai
Medžiam trūksta paukščių paguodos
Pakalbėkim visai atvirai
Ir pabūkim balti kaip sodai
Kaip dažnai tave prarandu
Arba išgalvoju lyg nuodą
Kaip dažnai širdį aš vėl girdžiu
Kai norėčiau išgirst tik protą

[Priedainis]
Tavo balso šventą maldą
Tylius žodžius vėjas rūke sūpuos
Vien tik aidas, išsigandęs
Trumpam priglus, tylą nubrauks nuo lūpų
Ir atkartos...

[2 posmas]
Atmintis, rasa ant žolės
Susiverps į baltą rūką
Tegu lūpos dabar sukalbės
Šventą maldą, kurios mums trūko
Tegu žodžiai, kaip laužas ištvins
Į mėnulio atvirą veidą
Mums skolingas už tai laikas liks
Kuo apkaltino, ką atleido
[Priedainis]
Tavo balso šventą maldą
Tylius žodžius vėjas rūke sūpuos
Vien tik aidas, išsigandęs
Trumpam priglus, tylą nubrauks nuo lūpų
Ir atkartos...

[Pragrojimas]

[Priedainis]
Tavo balso šventą maldą
Tylius žodžius vėjas rūke sūpuos
Vien tik aidas, išsigandęs
Trumpam priglus, tylą nubrauks nuo lūpų
Tylius žodžius vėjas rūke sūpuos
Trumpam priglus, tylą nubrauks nuo lūpų
Ir atkartos...