Tu sakai, kad praeis dargana
Kad nustos tie iškaršėliai lietūs
Kad diena saulės šokio pilna
Per kraštus lyg upokšnis ims lietis

Aš tikiu, - taip ir bus, kaip sakai
Tu žinai, tu gerai pranašauji
Tyliai laša, kaip eglių sakai
Tavo žodžiai į viltį naują

Aš sulauksiu, tikėk, aš kantrus
Virš manes penki aukštai ir stogas
Ir pasaulis, galbūt, nesugrius
Patikėk, jis nėra jau toks blogas

Tu man primeni gervių šniūrus
Argi būčiau kada juos užmiršęs
Tik patyriau - už rožės karus
Skaudžiai moka sukruvintas pirštas

Tas rugsėjis, dėja, neparklys
O to žodžio žaizda jau apnyko
Na o buitniekius tavo kelis
Sutvarkysim, tiek to jau, už dyką

Aš sulauksiu, tikėk, - aš kantrus
Virš manęs - penki aukštai ir stogas
Ir pasaulis, galbūt, nesugrius
Patikėk, jis nėra jau toks blogas