Aš atbėgsiu čionai, apsigaubęs rūku
Pasiilgęs labai tavo šypsnio akių
Per žaliuosius laukus atskubėsiu tylus
Pasigedęs tavęs, nors aš tau nemeilus

Aš ieškosiu tavęs, tavo lūpų akių
Gal laukimas atves pas tave, aš tikiu
Būsiu atviras tau, kaip dangus, kaip laukai
Bet tavęs juk nėra, vien sapne palikai

Nors manųjų laiškų jau seniai neskaitai
Nuo senųjų takų atpratai, atpratai
Jei neleisi ateit, aplankysiu sapne
Kaip kadais nuolatos svečiavais pas mane

Aš ieškosiu tavęs, tavo lūpų, akių
Gal laukimas atves pas tave, aš tikiu
Būsiu atviras tau, kaip dangus, kaip laukai
Bet tavęs juk nėra, vien sapne palikai

Liko tavo laiškai, kur kadaise rašei
Tiktai tu nelikai, išėjai amžinai
Nesuradęs stočių, kur vaikystė nuveš
Aš nutolsiu lėtai nuo tavęs, nuo savęs

Aš ieškosiu tavęs, tavo lūpų, akių
Gal laukimas atves pas tave, aš tikiu
Būsiu atviras tau, kaip dangus, kaip laukai
Bet tavęs juk nėra, vien sapne palikai
Aš ieškosiu tavęs, tavo lūpų, akių
Gal laukimas atves pas tave, aš tikiu
Būsiu atviras tau...