Ten, kur mes sėdėjom, dilgėlės užaugo
Ir nuseko upė, paskandinus draugą
Ir pakilo vėjas prieš geltoną lietų
Ir sunku per vėją į akis žiūrėti
Ir sunku per vėją į akis žiūrėti

Mano senas drauge, kur laužai be dūmų
Kur daina be skausmo, vynas be kartumo
Kur tiesa kaip medis, nemačiom užaugęs
Kur geltonas javas, nepavirtęs šiaudu
Kur geltonas javas, nepavirtęs šiaudu

Mes visi kaip upės, mano senas drauge
Piktumu skandinam, gerumu užsmaugiam
Bet sudygo žolės rudens palaukėj
Patys mes nežinom, laukėm ar nelaukėm
Patys mes nežinom, laukėm ar nelaukėm

Bet ugnis pakilo ąžuolu raudonu
Ir žiemos nebijo būsimoji duona
Tai gerai, kad stovim palei mūšio lauką
Patys mes - nugalėję, pasitraukę
Patys nugalėję, patys pasitraukę
Patys nugalėję, patys pasitraukę