Kai vakaras pailsta ir ant kalnų peties
Saulėlydis užsnūsta – tu leiski man sapnuot
Kai saldų miegą pilsto į tulpių taureles
Vėjelis atsidusęs – leiski sapnuot

Kai žvaigždės, lyg sietynas ant obelų šakų
Per visą naktį šviečia – tu leiski man sapnuot
Kai mėnesiena skamba – voratinklių kankles
Palangėje palietus – leiski sapnuot

Tu leiski man sapnuot
Nes aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti

Tu leiski man sapnuot
Nes aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt

Kad tęstųs sapnas mūsų per ilgą pasaką
Be pabudimo naktį – tu leiski man sapnuot
Pajusti sapno gylį ir pilna krūtine
Šio sapno atsigerti – leiski sapnuot

Tu leiski man sapnuot
Nes aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti
Tu leiski man sapnuot
Nes aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt

Tu leiski man sapnuot
Nеs aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti

Tu leiski man sapnuot
Nеs aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt

Tu leiski man sapnuot
Nes aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti

Tu leiski man sapnuot
Nes aš labai bijau pabust
Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt