Akis pakelk, atgal pažvelk
Blaškos dar vėjuje liepsna palikta
Aplink seniai kiti veidai
Spindi dar ta pati šviesa akyse

Nuo pačios, nuo pačios pradžios
Nuo žarijos pelenuos

Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių
Kas be baimės gers ligi dugno
Dabar!
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų

Kiti laikai, kiti stabai
Keičiasi vėjai ir tiesa ne tokia
Kita lemtis, tačiau širdis
Jau niekada nebus kita niekada

Vėl ir vėl ji ieškos pradžios
Tarp žarijų pelenuos

Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių
Kas be baimės gers ligi dugno
Dabar!
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų
Vėl ir vėl ji ieškos pradžios
Tarp žarijų pelenuos

Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių
Kas be baimės gers ligi dugno
Dabar!
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų

Kas ir vėl uždegs tokią ugnį
Kad suskiltų dangus, pilnas žvaigždžių
Kas be baimės gers ligi dugno
Dabar!
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų...