[1 Posmas]
Tolsta toly dienos, padėk
Jau nebegaliu aš į save žiūrėt
Noriu, noriu, noriu išvien
Kažkada netrūko nieko mums abiems

[Prieš priedainį]
Ar tu girdi mane
Tik kai būna lengva?
Bandau atspėt, kas viduj slepiasi vėl
O-o, kodėl?

[Priedainis]
Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro
Negalės išeit, jei kažkas atsitiko?
Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko
Tai bėk, skubėk

[2 Posmas]
Akys nebegali žiūrėt
Lūpos nebenori į žodžius sudėt
Pamažu netekę vilties
Užmiegu netarusi labos nakties

[Prieš priedainį]
Ar tu girdi mane
Tik kai būna lengva?
Bandau atspėt, kas viduj slepiasi vėl
O-o, kodėl?
[Priedainis]
Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro
Negalės išeit, jei kažkas atsitiko?
Nepradėk, nereik – juk niеkas nelaiko
Tai bėk, skubėk

[Refrenas]
Vis vien, vis vien, vis viеn man jau
Vis vien, vis vien, vis vien (man jau)
Vis vien, vis vien, vis vien man jau
Vis vien, vis vien, vis vien…

[Priedainis]
Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro
Negalės išeit, jei kažkas atsitiko?
Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko
Tai bėk, skubėk