Tolsta toli diena – padėk
Jau nebegaliu aš į save žiūrėt
Noriu, noriu, noriu išvien
Kažkada netrūko nieko mums abiems

Ar tu girdi mane
Tik kai būna lengva?
Bandau atspėt, kas viduj slepiasi vėl – kodėl?

Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro
Negalės išeit, jei kažkas atsitiko?
Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko
Tai bėk, skubėk

Akys nebegali žiūrėt
Lūpos nebenori į žodžius sudėt
Pamažu netekę vilties
Užmiegu netarusi labos nakties

Ar tu girdi mane
Tik kai būna lengva?
Bandau atspėt, kas viduj slepiasi vėl – kodėl?

Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro
Negalės išeit, jei kažkas atsitiko?
Nepradėk, nereik – juk niеkas nelaiko
Tai bėk, skubėk
Vis vien, vis vien, vis viеn
Vis vien, vis vien, vis vien
Vis vien, vis vien, vis vien
Vis vien, vis vien, vis vien

Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro
Negalės išeit, jei kažkas atsitiko?
Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko
Tai bėk, skubėk