[Pirmasis posmas]
Aš negaliu suprast kodėl
Prieš akis pasikartoja vėl
Mano viduj visi tušti
Žodžiai tie, kuriuose tu gyveni
Niekada to nemačiau
Nuoširdumu šypseną laikiau
Bet visa tai, kuo aš tikėjau vis
Griauni stipriai taip, viltys mūsų nebešvis

[Priedainis]
Šauksmas – jis tyloje
Viską išblaškęs
Griausmas – jis manyje
Pasirodyt išalkęs
Tu šneki kaip visi jie aplinkui
Nepastebi, suvaržytas vis tiek esi
Griausmas – jis manyje
Žiburys mano užtemdytas tavęs

[Antrasis posmas]
Pasilikti ten, kur visada buvau
Nenoriu, nes ne čia keliavau
Tavo širdis sulaužė į dalis
Svajones, kurios daugiau nebegrįš
Žiuriu ten, kur viskas daug gražiau
Bet ten ne tu, tikrumo kiek daugiau
Iš gilumos, iš miego pabundi
Kas pats esi – pagaliau tu supranti
[Priedainis]
Šauksmas – jis tyloje
Viską išblaškęs
Griausmas – jis manyje
Pasirodyt išalkęs
Tu šneki kaip visi jie aplinkui
Nepastebi, suvaržytas vis tiek esi
Griausmas – jis manyje
Žiburys mano užtemdytas—

[Tiltas]
Šauksmas – jis tyloje
Griausmas – jis manyje, oho, oho

[Priedainis]
Tu šneki kaip visi jie aplinkui
Nepastebi, suvaržytas vis tiek esi
Griausmas – jis manyje
Žiburys mano užtemdytas tavęs
Žiburys mano užtemdytas tavęs