[1 eilutė]
Pasauliui aš visam noriu šaukti
Kad niekad dar nesijaučiau kaip tada
Kai kūnas kilo į neregėta aukštį
Atrodo, laikas sustojo
Tik dviese likome erdvėje
Kai mes kartu – nebereikia oro

[Priedainis]
Tu švelniai pabučiuok mane
Ir tyliai pasakyk
Kad šitaip bus jau visada
Ir prigludęs pasilik

Tu švelniai pabučiuok mane
Ir tyliai pasakyk
Kad šitaip bus jau visada
Ir prigludęs pasilik

[2 eilutė]
Pasakas menu aš iš vaikystės
Kartojo man, nebūna taip, kaip jose
Kad viskas tęsias iki saulės paskutinės
Mūsų vaizdas visiškai kitaip dėliojas
Susikūrėme naujas spalvas, skirtas tik mums
Nerūpi, ką minia galvoja
[Priedainis]
Tu švelniai pabučiuok mane
Ir tyliai pasakyk
Kad šitaip bus jau visada
Ir prigludęs pasilik

Tu švelniai pabučiuok mane
Ir tyliai pasakyk
Kad šitaip bus jau visada
Ir prigludęs pasilik

[Pabaiga]
Tu švelniai pabučiuok mane
Ir tyliai pasakyk
Kad šitaip bus jau visada
Ir prigludęs pasilik